Sifilis yra pavojinga lytiškai plintanti liga, sukelianti labai rimtų komplikacijų vėlyvosiose ligos stadijose. Laimei, sifilis laikomas palyginti lengvai išgydoma infekcija, tiesiog svarbu laiku ir tinkamai gydytis.
Senovėje, nesant efektyvių gydymo būdų, buvo išbandyta daugybė metodų ir cheminių junginių. Pavyzdžiui, iki pat 19 a. pabaigos įprasta buvo naudoti gyvsidabrį, kaip vieną pagrindinių sifilio gydymo priemonių. Žinoma, gyvsidabris ne tik kad neišgydydavo sifilio, bet ir sukeldavo daugybę komplikacijų dėl apsinuodijimo šiuo metalu. Gyvsidabrį pakeitė arseno turintys vaistai (Salversanas). Tai buvo pirmasis efektyvus sifilio gydymo būdas, tačiau jis irgi turėjo nemalonių pašalinių efektų pacientui.
Toks sifilio gydymas, paremtas toksiškais junginiais, tęsėsi iki pat 20 a. pradžios, kuomet Julius Wagner-Jauregg atrado, kad sifilio sukėlėjas nepakelia aukštesnės nei 40 laipsnių temperatūros. Todėl jam kilo mintis sukelti pacientui karščiavimą, panaudojant mažiausiai agresyvų maliarijos sukėlėją. Karščiuojantis pacientas išgydavo nuo sifilio, o maliarija tuo metu nesunkiai pagydoma chininu. Už šiuos tyrimus Wagner-Jauregg gavo Nobelio premiją. Šis gydymo būdas buvo naudojamas iki pat 20 a. vidurio, kuomet jį labai greitai pakeitė penicilinas.
Kaip atliekamas sifilio gydymas?
Šiandien, penicilinas G yra dažniausiai naudojamas vaistas sifiliui gydyti. Tačiau jis turėtų būti naudojamas kartu su kitais medikamentais, kad būtų sunaikintos ir latentinės bakterijos, kurių nepaveikia penicilinas. Kitaip tariant, sifilio gydymas parenkamas priklausomai nuo ligos stadijos, taip pat gali būti skiriamas individualus gydymas nėščiosioms, ŽIV infekuotiems pacientams, esant alergijai penicilinui, ir t.t. Gydytojas turėtų atidžiai ištirti pacientą, kad būtų nustatyta sifilio stadija, ir ar infekcija išplito į centrinę nervų sistemą. Remiantis tyrimų rezultatais, priskiriamas atitinkamas sifilio gydymas.
Sifilio gydymo stadijos
Kaip minėta, sifiliui gydyti dažniausiai naudojamas penicilinas G, tačiau tai įprastai taikoma tik gydymo pradžioje. Vėlesnis gydymo režimas priklauso nuo paciento būklės ir amžiaus. Pavyzdžiui, suaugusiems penicilinas leidžiamas į raumenis viena doze, tuo tarpu vaikams antibiotikas suleidžiamas intraveniškai. Tais atvejais, kai pacientas yra alergiškas penicilinui, parenkamas kitas antibiotikas. Ankstyvosiomis sifilio stadijomis paprastai pakankama viena vaistų dozė, tuo tarpu esant vėlesnėms ligos stadijoms, reikia pakartotinių (maždaug kas savaitę) dozių. Jeigu pacientui diagnozuotas neurosifilis, paprastai parenkamas kitas antibiotikas, veikiantis efektyviau. Svarbu pažymėti, kad kai kurie pacientai patiria karščiavimą per pirmąsias 24 valandas po gydymo pradžios, ir simptomai gali priminti alerginę reakciją penicilinui. Tačiau karščiavimo priežastis kita: žuvusios sifilio bakterijos išskiria junginius, kurie ir sukelia karščiavimą.