Simptomai
Gonorėja nepasižymi specifiniais požymiais, kurie leistų atskirti ją nuo kitų lytiškai plintančių ligų. Dažnai jokie požymiai apskritai nepasireiškia. Simptomai išryškėja po lytinių santykių praėjus 2-21 dienai. Sergant šia liga, dažnai kartu randama chlamidijų, trichomonų ir kitų infekcijų sukėlėjų. Negydant gali išsivystyti ligos komplikacijos.
Vyrams ši liga dažniausiai pasireiškia deginimo pojūčiu šlapinantis, baltos, gelsvos ar žalios spalvos išskyromis iš šlaplės. Daliai vyrų simptomų nebūna.
Daugumai gonorėja sergančių moterų nebūna jokių gonorėjos simptomų arba jie būna itin neryškūs. Moterims ši liga pasireiškia skausmingu šlapinimusi, deginimo pojūčiu šlapinantis, gausesnėmis išskyromis iš makšties ar kraujavimu iš lyties takų tarp menstruacijų.
Diagnozė
Jei gydytojas įtaria, jog Jūs sergate gonorėja, diagnozės patvirtinimui rekomenduos atlikti nesudėtingus laboratorinius tyrimus. Iš tikėtinos infekcijos vietos (gimdos kaklelio, šlaplės, tiesiosios žarnos, ryklės) gydytojas paims tiriamosios medžiagos sukėlėjo nustatymui. Ligos sukėlėjas gali būti nustatomas tiriant mikroskopu dažytą tepinėlį, pasėlio metodu ar molekuliniais tyrimo metodais (ligazės grandinine reakcija).
Gonorėjos gydymas
Gonorėją galima sėkmingai gydyti antibiotikais. Deja, bet Lietuvoje kaip ir daugumoje pasaulio valstybių didėja gonokokų atsparumas antibiotikas. Per kelis pastaruosius dešimtmečius gonorėjos sukėlėjų atsparumas antibiotikams keitėsi. Šiuo metu gonorėją rekomenduojama gydyti trečios kartos cefalosporinais (ceftriaksonu). Alternatyvūs antibiotikai – ciprofloksacinas, ofloksacinas, cefotaksimas. Kadangi asmenys sergantys gonorėja dažnai serga ir chlamidioze, pacientą rekomenduojama tirti ir dėl šios bei kitų lytiškai plintančių ligų.
Visi sergančiojo individo lytiniai partneriai, paskutiniuoju metu (iki kelių mėn.) turėję lytinių santykių su užsikrėtusiuoju, turi būti tiriami ir nepriklausomai nuo tyrimo atsakymų gydomi antibiotikais. Pakartotinis tyrimas infekcijai nustatyti po gydymo paprastai nereikalingas.