ŽIV, arba žmogaus imunodeficito virusas, plinta per lytinius santykius ir kraują. Šis virusas atakuoja žmogaus imuninę sistemą, ir ji palaipsniui tampa vis silpnesnė ir mažiau atspari infekcijoms. AIDS yra galutinis ŽIV veiklos rezultatas – imuninė sistema yra tapusi visiškai nepajėgi apsiginti nuo ligų.
Kaip užsikrečiama ŽIV?
ŽIV randamas įvairiuose žmogaus kūno skysčiuose. O kraujyje, spermoje, makšties išskyrose ir motinos piene esantis viruso kiekis yra pakankamas pernešti užkratą kitam asmeniui. Kiti kūno skysčiai, tokie kaip seilės, šlapimas, taip pat turi ŽIV, tačiau jo kiekis paprastai nėra pakankamas, kad per juos būtų užkrėstas kitas asmuo.
Lytiniai santykiai
ŽIV dažniausiai užsikrečiama būtent lytinių santykių metu. Virusas perduodamas esant kontaktui tarp kūno skysčių ir gleivinės, esančios makštyje, išorinėje šlaplės angoje, išangėje. Tai reiškia, kad šiuo virusu galima užsikrėsti vaginalinio ir analinio sekso metu. Ypač didelė tikimybė užsikrėsti yra užsiimant analiniu seksu. Didesnę tikimybę užsikrėsti turi moteris, mylėdamasi su infekuotu vyru, negu atvirkščiai. Taip pat dažniau užsikrečia tas homoseksualus vyras, kurio išangėje sekso metu yra penis (pasyvus partneris).
Kraujas
Viruso labai daug yra kraujyje, todėl dažnai šis virusas plinta tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų. Tikimybę užsikrėsti labai didelė, jeigu dalijamasi švirkštais, adatomis ir kitomis priemonėmis. Nedidelė tikimybė egzistuoja ir perpilant kraują, tačiau šiuo metu tai praktiškai neįmanoma dėl itin griežtos kontrolės.
Vaikui iš mamos
Egzistuoja nemaža tikimybė infekuotai ŽIV mamai užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo žindymo metu. Tikimybė siekia maždaug 30 procentų, tačiau ją galima sumažinti iki 1 proc. taikant specialų gydymą, ir nežindant gimusio vaikelio.
Simptomai
Išskiriamos kelios šios ligos stadijos, iš kurių pirmoji vadinama pirmine ŽIV, arba WP-1 stadija. Ji pasireiškia 50-70 proc. užsikrėtusių. ir prasideda praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Simptomai trunka maždaug 2-3 savaites, ir gali būti klaidingai laikomi paprastais peršalimo ar gripo požymiais:
- karščiavimas
- kaklo skausmas
- padidėję limfmazgiai
- raumenų ir sąnarių skausmas
Tačiau šie požymiai pasireiškia ne visiems, ir nemažai užsikrėtusių nejaučia jokių simptomų. Viruso kiekis organizme pirmojoje ligos stadijoje lemia, kaip greitai liga progresuos. Didesni virusi kiekiai reiškia spartesnį ligos progresą. Infekcijos palaipsniui vis dažnės, kol imuninė sistema visiškai nusilps. Tuomet prasideda paskutinė ligos stadija, vadinama AIDS. Ligos progresas negydant labai skiriasi: tyrimai rodo, kad virš 50 proc. atvejų infekuotas ŽIV asmuo pirmuosius 10 metų nejaučia simptomų. Kitiems gi liga progresuoja žymiai sparčiau, ir AIDS stadija pasiekiama per 2 metus.
Diagnozė
Paprastai ŽIV diagnozuoti galima praėjus vienam mėnesiui po infekcijos. Per tą laiką žmogaus kraujyje jau esti pakankamas kiekis antikūnų, kad būtų galima juos aptikti. ŽIV testai yra itin patikimi, tačiau visuomet išlieka nedidelė neteisingo pozityvaus rezultato rizika. Tai reiškia, kad jeigu ŽIV testas buvo teigiamas, po 6 savaičių reikėtų pakartotinai atlikti testą. Tik tuomet bus aišku, ar tikrai esate infekuotas šiuo virusu. Rizikos grupėms priklausantys asmenys turėtų tikrintis reguliariai (homoseksualūs vyrai, narkotikus vartojantys asmenys, dažnai lytinius partnerius keičiantys asmenys ir pan.). Galima tikrintis gydymo įstaigose arba naudojant ŽIV testą.
Gydymas
Kol kas nėra vaistų nuo ŽIV infekcijos, tačiau ligos progresas gali būti žymiai sulėtintas naudojant moderni trigubą terapiją. Ji susideda iš trijų antivirusinių vaistų, ir šis gydymas leidžia pacientui gyventi normalų gyvenimą, nepatiriant didesnių susirgimų.
Prevencija
Patikimiausia priemonė apsisaugoti nuo ŽIV (ir kitų LPL) yra prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Tai ypatingai aktualu rizikos grupėms priklausantiems asmenims, pavyzdžiui homoseksualiems vyrams. Narkotikus vartojantiems asmenims negalima dalintis jokiomis priemonėmis.